A.P.P.L.E.
 

A.P.P.L.E. Įtaka Lietuvos Švietimui
Amanda Gelažytė Muliolienė


Skaityta IX Mokslo ir Kurybos Simpoziume Čikogoje 1998 m.

Kalbėti apie A.P.P.L.E. įtaką Lietuvos Švietimui tegaliu iš patirties, iš dalyvavusių seminaruose pasisakymų ir bendradarbių neformalių apklausinėjimų, nes mokslinių tyrimų nėra padaryta ir objektyvių duomenų neturime. Turime gerą pluoštą duomenų apie dalyvių pasitenkinimą seminarais, nes užsibaigus seminarams visuomet išdaliname anonymines anketas, kuriose kiekvienas dalyvis išsamiai įvertina savo lektorius, pateiktas temas, ir bendrai pasisako seminarų struktūros ir eigos klausimais.  Kiekvienais metais ir kiekviename mieste gauname daug teigiamų pasisakymų, patarimų, o klausimai, kuriuos reikia atsakyti skaičiais (1 neigiamai įvertinama iki 5 -teigiamas įvertinimas) vidurkis išvedamas tarp 4 ir 5.  Dar vienas įrodymas, kad seminarai laikomi vertingais, tai gausus mokytojų, vedėjų, administratorių ir įvairių švietimo darbuotojų dalyvavymas seminaruose.  Visada yra daug daugiau norinčių dalyvauti negu galime priimti. Šiais metais kai kurie mokytojai tvirtino, kad jau keli metai, kaip mėgina prisirašyti į seminarus, ir pagaliau pasisekė!  Nors mūsų tikslas kuo plačiau paskleisti demokratinės pedagogikos žinias, mes taip pat vertiname tuos, kurie ne vieną kartą seminaruose dalyvauja.  Ir jie vis randa ko nors naujo, kas jiems negirdėta, ar pirmą kartą nevisai įsisąmoninta - ir mielai visa tai megina pritaikyti savo darbe su jaunimu bei skleidžia savo bendradarbių tarpe. Peržiūrėjusi visus organizacijos aplinkraščius, apie mūsų darbą surinkau nemažai informacijos, kas nuveikta ir kiek tai pasklidę mokytojų ir mokyklų vadybos tarpe.  Tą informaciją jums aš šiandien ir pateiksiu.
Atgal į puslapio pradžią

Pažvelkime pirmiausiai į A.P.P.L.E. organizacijos įsikūrimą ir pirmus žingsnius.  1990-tų metų rudenį JAV viešėjo tuometinis Kultūros ir Švietimo Ministras Darius Kuolys.  Jam teko susitikti su A.P.P.L.E. steigėjais ir kartu sukurti organizaciją.  Grįžęs į Lietuvą atsiuntė kvietimą, kuriame apibūdino reikiamą pagalbą Lietuvos švietimo atsinaujinimui pagal humanistinius ir demokratinius principus.  Pakvietė pravesti seminarus mokytojams 1991 metų vasarą įvairiomis temomis, ypatingą dėmesį kreipiant į naują mokymo metodiką sekančiose srityse:  priešmokyklinį auklėjimą, specialiąją pedagogiką, darbą su nepaklusniais vaikais, ir bendrai mokyklos administravimo temomis.  Taip pat prašė pavyzdinių vadovėlių, ir įvairios literatūros pedagoginiais klausimais.  Tą patį rudenį Dr. Dainius Pūras, tuometinis Lietuvos psychiatrų sąjungos presidentas, A.P.P.L.E. pastangomis lankėsi JAV ir susipažino su neįgalių vaikų mokymu ir priežiūra.  Sovietiniais laikais vaikai su specialiais poreikiais buvo uždaromi internatuose ir jiems suteikiama minimalinė fizinė priežiūrą.  Į jų auklėjimą ir mokymą nebuvo kreipiama dėmesio ir internatų darbuotojai negaudavo jokio apmokymo, kaip išmokslinti neįgalintį vaiką.  Dr. Pūro tikslas - pakeisti tų vaikų gyvenimą, jiems suteikti reikiamą apmokymą ir rehabilitaciją.  Jis taip pat prašė A.P.P.L.E. kuo daugiau informacijos apie specialiają pedagogiką, kurią galėtų pateikti seminarų metu.

Taip susiorganizavo  pirmi A.P.P.L.E kursai - du dviejų savaičių trukmės seminarai, vienas po kito, Vilniaus Pedagogų Kvalifikacijos Tobulinimo Institute.  32 specialistai-pedagogai iš JAV ir 520 Lietuvos mokytojų dirbo ir mokėsi tą vasarą.  Po seminarų Juratė Krokytė, viena iš pagrindinių organizatorių, rašė:  "Dalyvius žavėjo JAV mokytojų ir profesorių atvirumas ir betarpiškas bendradarbiavimas.  Juos jaudino mintys: kad mokytojas gali santykiauti su mokiniais, kaip individais, kad mokiniai turi teisę išsakyti savo nuomonę, kad reikia keisti mokomasias programas pagal mokinių ir laiko reikalavimus.  JAV mokytojų grupė "modeliavo" tokį bendradarbiavimą su savo kursų dalyviais ir tarpusavyje.  Ši modeliuota filosofija - kad kiekvienas individas yra vertingas - turi nušviesti visą mokytojo darbą ir bendravimą su kolegomis ir mokiniais.  Šią filosofiją turėtų ypatingai pabrėžti ir propaguoti A.P.P.L.E. ir tolimesniuose darbuose."
Atgal į puslapio pradžią"

Bet vasaros seminarai nebuvo vienintėlis atsiekimas per pirmus gyvavimo metus, nors jie laikomi A.P.P.L.E.  šviesiausia žvaigžde.  Daug pastangų buvo įdėta suvesti Lietuvos Kultūros ir Mokslo Ministerijos darbuotojus su JAV profesinėmis ir šalpos organizacijomis, jų tarpe US Information Agency, the Peace Corps, the National Association of Secondary Principals ir Overlook School for the Blind International.  Du mokytojai visus metus dėstė anglų kalbą Lietuvoje o pustuzinis kitų buvo nusiūsti trumpesniems darbo vizitams. A.P.P.L.E. pastangomis, the Joseph P. Kennedy Foundation suteikė stipendiją specialios pedagogikos studentei Dainei Raicevičiūtei iš Panevežio praleisti metus mokantis ir dirbant JAV.  Daug buvo surinkta knygų ir pristatyta tiesioginai į mokyklas ir per Ministeriją.  Kai kurioms mokykloms buvo parūpinta video, garso ir kopijavimo aparatūra. A.P.P.L.E. surengė vajų, kurio dėka kiekviena pagrindinė biblioteka Lietuvoje gavo mokomąją medžiagą pasiruošimui TOEFL (Test of English as a Foreign Language) egzaminams kuriuos studentai, norintieji studijuoti JAV, turi išlaikyti.  O ryšiai tarp mokytojų bendravusių seminaruose nenutrūko - susirašinėjimas per Atlantą vyko ir tebevyksta.  JAV mokytojai, kartą užmezgę ryšius su Lietuvos mokytojais, nenuilstamai padeda patarimais ir medžiagine pagalba.

1992-rų metų pavasarį buvo suruošti trumpi seminarai mokyklų bibliotekininkėms, Jurgio Valaičio rūpesčiu buvo išsiūsti 10,000 Saxon Books bendrovės išleistų matematikos vadovėlių, ir A.P.P.L.E. nusiuntė specialiosios pedagogikos specialistų grupę įvertinti ir patarti Ministerijai apie neįgalių vaikų integravimą mokyklose. A.P.P.L.E. dėka Lietuvoje toks integravimas jau buvo nagrinėjamas, nes primasis seminaras šią mintį iškėle, o per ryšius su Šiaulių Pedagoginiu institutu ir naujai susiformavusia tėvų organizacija Viltimi mėginome padėti ir patarti specialiosios pedagogikos srityje.  Bet buvo aišku, kad didesnio postumio reikės iš Vakarų, kad rimta reforma pradėtų vykti.  Gavę lėšų iš United States Information Agency (U.S.I.A.) tokiam žygiui, keturi specialistai iš JAV praleido dvi savaites su ministerijos darbuotojais ir apžiūrėjo 20 institucijų, kurios aptarnauja neįgalinčius vaikus Šiauliuose, Telšiuose, Kaune, ir Vilniuje.  Dar aplankė kelias paprastosios ir specialiosios pedagogikos mokyklas. Jie susitiko su visa eile internatų ir mokyklų darbuotojų ir tėvų turinčių neįgaliančius vaikus.  Dr. James Tucker, Pensilvanijos specialiosios pedagogikos direktorius, Charles Wall, Vision Quest direktorius ir Pensilvanijos Transition programų direktorius, Dr. Karl Janowitz, Temple Universiteto specialiosios pedagogikos profesorius ir Jūratė Krokytė, A.P.P.L.E. specialiosios pedagogikos direktorė sudarė šią darbo grupę.  Specialistai pastebėjo daug pagirtinų prošvaisčių, kur darbas specialioje pedagogikoje sparčiai ėjo pirmyn ir darbuotojai uoliai stengėsi vaikams padėti, bet rado ir internatų, kuriuose vaikai buvo vos minimaliai prižiūrimi.  Grįžę namo, specialistai sudarė programą, pagal kurią geriausiai galėtų padėti Lietuvai integruoti šiuos vaikus į visuomenę.  Kiekvienais metais profesorius Karl Janowitz grįžta kelis kartus į Lietuvą ir praveda kursus mokytojams ir internatų darbuotojams specialiosios pedagogikos srityje.
Atgal į puslapio pradžią"

1992-rų metų seminarai buvo gerokai praplėsti skaičiais, temomis, bei vietovėmis.  Seminarai vyko Vilniuje, Šiauliuose, ir Klaipėdoje.  59 profesoriai ir mokytojai iš JAV dirbo su 1000 mokytojų.  Tais metais susidarė sekantys srautai - mokyklų administracijos, pradžios mokyklos metodai, specialioji pedagogika, muzika, socialiniai mokslai, mokyklos psichologija/auklėjimas, ir aukštesniųjų skyrių metodika ir programos, bei prancūzų ir anglų kalbos mokymo metodai.  Intensyvus anglų kalbos mokytojams vienos savaitės seminaras vyko Klaipėdoje. Grįžusi iš Vilniaus Vaiva Vėbraitė rašė: "Praeitų metų mokytojų džiugus nusiteikimas laisve ir ateitimi pasikeitęs.  Dabar vyrauja susirūpinimas ir nepasitikėjimas artimu.  Demokratizacijos procesai sunkūs ir pasikeitimai sukelia abejonių, tad nuostabu, kaip greitai ir glaudžiai susigyveno A.P.P.L.E. seminarų dalyviai ir lektoriai."  Praėjo antra, darbinga ir idėjomis gausi A.P.P.L.E. vasara. Iškilo klausimas, ką daryti, kad suvežta mokslinė patirtis ir medžiaga nepaskęstų didelėje mokyklų jūroje, bet būtų sukaupta ir visiems prieinama.  Sužibėjo mokytojų centrų Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje idėja, kurią skubiai stengėmės įgyvendinti.  Šie centrai buvo pirmieji Lietuvoje.  Vilniuje A.P.P.L.E. mokytojų centras įsisteigė Pedagogų Kvalifikacijos Tobulinimo Institute, kurio atidaryme 1993-čių metų sausio 6-tą dieną dalyvavo ir Vaiva Vebraitė.  Šiaulių centro iniciatorė buvo Tatjana Sviatkina, kuri padėjo organizuoti seminarą Šiauliuose, o Klaipėdoje tokį centrą planavo atidaryti Klaipėdos Pedagoginė mokykla.  Direktorė, Janina Lileikienė planavo tokį centrą sukurti, kartu su svetimų kalbų skyriumi, jos mokykloje.  Naujos dovanos pradėjo plaukti į centrus - knygos, žodynai, specialiosios pedagogikos vadovėliai ir lankstinukai, prie anksčiau padovanoto kompiuterio prijungti CD-ROM įrenginys ir modemas.  Prisiūsta daug vaikiškų knygų ir psichologijos vadovėlių.

Tais metais buvo sukviesta oficiali A.P.P.L.E. patarėjų grupė (Board of Trustees) Lietuvoje, kurių patarimai ir kasdieninė pagalba padės organizacijai dar taikliau ir efektingiau dirbti.

A.P.P.L.E. programos "Teach in Lithuania" ir jos vadovės Dalilė Polikaitienės pastangomis keturi mokytojai iš JAV dėstė anglų kalbą visus metus Lietuvoje, o kitų pastangomis trys Lietuvos mokytojai gavo stipendijas studijuoti ir dirbti JAV mokyklose.

Apie tos vasaros seminarų įtaką rašo Klaipėdos "Pabiručių" darželio/mokyklos vedėja Antanina Šaltienė, "Kai žmonės klausia, kokios naudos davė jums A.P.P.L.E. seminarai, aš jiems parodau savo mokyklą.  Ji susikūrė tam, kad vaikai galėtų individualiai dirbti, kad kiekvienas ugdytų savyje pasitikėjimą ir atsakomybę.  Aš ir keturios mano bendradarbės lankėme A.P.P.L.E. seminarus praėjusią vasarą ir dabar dirbame naujais metodais.  O mokyklą įsteigti davė man drąsos ir žinių 1991-mų metų seminaras.  Gavusi patalpas sename uždarytame darželyje, kuriame aš kelis metus buvau dirbusi,  pirmus metus dirbome kaip privatus darželis, bet infliacija ir ekonominiai sumetimai privertė mus ieškoti pagalbos iš valdžios.  Pateikę dokumentaciją ir praėję inspekciją, buvome pripažinta ir dabar esame valdžios išlaikoma mokykla."  Pabiručiai - tai vienas gražiausių įrodymų, kaip pasiimti A.P.P.L.E. atvežtą filosofiją ir metodus, ir pasirinkus tai, kas geriausia, suderinti ir pritaikyti Lietuvos kultūros ir žmonių poreikiams.
Atgal į puslapio pradžią"

 '93-čių metų pavasarį Lietuvos infliacija buvo 1200%, mokytojų algos - maždaug $17 į mėnesį, ir tos nelaiku išmokamos.  Įvyko mokytojų streikas, nors neilgas ir nelabai efektyvus.  Vienas mokytojas skundėsi, kad jo algos užtenka susimokėti nuomai, kasdieninei duonai, ir vienam litrui pieno per mėnesį. Todėl tais metais pradėjome stipendijų vajų - padėti mokytojams atvažiuoti į seminarus.  Vajus ypatingai gerai pasisekė - viso buvo 500 aukotojų, o 50 iš jų paaukojo $100 arba daugiau.  Didžiausia auka iš vieno aukotojo buvo $600.  Galėjome visiems pirmą kartą dalyvaujantiems, kurie iš toliau atkeliavę duoti po stipendiją.  Kiekvienas dalyvis savo aukotojui parašė padėkos laišką, paaiškindamas, ką jis iš seminaro gavo, kaip pritaikys gautas žinias savo darbe.  O tie laiškai - dar vienas ryšys tarp kontinentų.  Daug naujų pažinčių ir draugiškų ryšių atsirado dėka tų laiškų.

 Tą vasarą ir aš keliavau su A.P.P.L.E.   Seminarus suruošėme Vilniuje, Klaipėdoje, Marijampolė, ir Birštone. 1094 mokytojai dalyvavo penkiuose seminaruose, o juose dėstė 72 pedagogai iš JAV.  Aš koordinavau tiksliųjų mokslų ir matematikos srautą Vilniuje, Klaipėdoje ir Birštone. Čia jums pateiksiu vieną pavyzdį, kuris gal geriausiai iliustruoja kaip mokytojai pasikeitė per pastaruosius penkis metus.  Nesakau, kad vien A.P.P.L.E. dėka jie taip pasikeitė, bet esu tikra, kad prie to pasikeitimo prisidėjome.
Atgal į puslapio pradžią"

 Iš Casio bendrovės gavau dovanų - 20 grafinių skaičiuotuvų, tokių, kurie Lietuvoje dar ir dabar mažai naudojami.  Nei vienas srauto dalyvis su tokiu skaičiuotuvu nebuvo dirbęs ir visiems, profesoriams bei paprastiems kaimo mokytojams, tai buvo visai nauja.  Aš šių skaičiuotuvų pristatymo pamokas esu kelis kartus vedusi JAV mokytojams ir savo mokines išmokinau juos naudoti.  Užtai žinau, kaip elgiasi laisvi žmonės humanistiniame, demokratiškame, draugiškame mokyklos suole.  Žinau, kad per pirmas kelias minutes darbo su skaičiuotuvais, kas nors spusteli ne tą klavišėlį ir nuklysta, pasimeta, nebegali sekti pamokos.  JAV mokytojai ir mokiniai tuoj pat kelia ranką, o kartais ir rankos nepakėlę, klausia, kaip sugrąžinti skaičiuotuvą į norimą kelią.  Nesidrovi, nes žino, kad pasiklydęs pats kelio neberas ir daugiau atsiliks.  Per pirmą mano tokią paskaitą Vilniuje aš aiškinau o dalyviai užsirašinėjo ir dirbo bet nei vieno klausimo negavau iš auditorijos.  Manau, kokie jie žavūs mokiniai, taip gerai klauso ir dirba, kad visai neatsilieka ir viską supranta.  Pusvalandžiui praėjus daviau kelis uždaviniu ir pradėjau vaikščioti tarp dalyvių, pasižiūrėti, kaip visiems sekasi.  Beveik visi buvo pasimetę, visi turėjo klausimų, bet nei vienas neišdrįso pirmas pakelti rankos.  Tada aš pastebėjau, kad reikia pamokinti mokytojus, kaip būti mokiniu laisvame, demokratiškame krašte - paaiškinau, kad aš taip negaliu dirbti, kad man skaudu, kai kas nesupranta, bet neklausia.  Juk aš atvažiavau juos šio to naujo išmokyti, ne prieš juos atpilti paskaitą ir vėl iškeliauti.  O negaliu išmokinti, jeigu nepasako, ko nesuprato, kur pasiklydo nepažįstamų klavišų miške.  Po to darbas vyko geriau, bet visvien mažai kas klausė ir man pačiai reikėjo jų galimas paklydimo vietas numatyti.  Tam manau kelios priežastys:  1.  mokytojai klausti neįpratę, nes atvažiuodavo į seminarus klausyti ir užsirašinėti, o ne klausti ir diskutuoti;  2. profesoriai turi viską žinoti, tad tie dalyviai nenorėjo prieš mokytojus pasirodyti ko nors nesuprantą; 3.   mokytojai taip pat nenorėjo prieš jų profesorius ir prieš svečius prisipažinti, kad jiems nėra aišku; 4. negalima viešnios užgauti,  juk geras mokytojas turi tik pasakyti ir visi gerai jį supranta ir išmoksta.
Atgal į puslapio pradžią"

Viena iš svarbiausių temų, gvildenamų A.P.P.L.E. seminaruose - kaip žmogus išmoksta, kad yra daug būdų, kad ne visi vienodai tuos pačius žodžius supranta, ne visi vienodu tempu mokinasi.  Geras mokytojas dažnai klausia, ar visi suprato, ir tikisi iš mokinių klausimų.  Klausimai - iš mokinių ir mokiniams - tai vienas iš svarbiausių kelių į mokomo dalyko supratimą ir išsiaiškinimą.

 Kiekvienais metais aš tą pačią paskaitą skaičiau naujiems A.P.P.L.E. seminarų dalyviams ir kiekvienais metais greičiau iškildavo klausimų, o šiais metais net diskutavome ir ginčijomės, kaip ir kada geriausia skaičiuotuvus naudoti, ar jie nepagadina vaiko - ar vaikai naudos skaičiuotuvą, kaip ramstį o ne kaip įrankį, kuris jam padės galvoti.  Šiais metais kilo panašios diskusijos tarp Lietuvos matematikos mokytojų, kaip diskutuojama JAV - kada, kiek plačiai, ir kokiomis sąlygomis skaičiuotuvai geriausiai padeda mokiniui uždavinius spręsti ir kritiškai mąstyti.

 Džiaugėmės dideliu darbštumu trečiais mūsų gyvavimo metais, siuntos keliavo per Atlantą ir mokytojai dalijosi savo žiniomis, bet vienas iš šilčiausiu momentų - tai naujos pradžios mokyklos atidarymas Fabijoniškėse.  Ją atidarė A.P.P.L.E. administratorių srauto dalyvė ponia Bajevienė, kuri, susiradusi bendraminčių seminaro dalyvių tarpe, ryžosi vesti demokratinę ir tvarkingą mokyklą.  O mokyklą, visų mokytojų ir mokinių balsų daugumą, pavadino Obuolio vardu, pagerbdami A.P.P.L.E. organizaciją.  Pirmą mokyklos dieną pasodino obelį mokyklos kiemelyje, o kiekvienas mokinys gavo po obuoliuką.  Vedėja tiki, kad obuolys taps dosnumo ir nuoširdaus, šilto bendravimo simboliu mokytojų ir mokinių tarpe.
Atgal į puslapio pradžią"

 Šiais metais trečia A.P.P.L.E. lektorė buvo Fulbright programos apdovanota darbui Lietuvoje.  Amanda Floan savo magistro laipsnio tezei pasirinko Lietuvos nacionalinį judėjimą nuo 1980 iki 1990 metų ir dirbs Vytauto Didžiojo universitete Kaune.  Dr. Susan Anderson dėsto komunikacijos teoriją Vilniaus Pedagoginiame universitete o praėjusiais metais Jūratė Krokytė su Dr. Pūro pagalba, dirbo su specialiosios pedagogikos mokytojų grupėmis keliose vietovėse.  Šios trys pedagogės įrodo, kokio aukšto lygio lektorius surenka A.P.P.L.E. ir atveža į Lietuvą.

 Kazimieras Pulmonas, vienas iš A.P.P.L.E. patarėjų Lietuvoje ir Vilniaus Pedagogų Kvalifikacijos Tobulinimo Instituto vice-direktorius, atkeliavo į Kultūros ir Meno Simpoziumą ir, kartu su Regina Petrauskiene, pristatė A.P.P.L.E. organizaciuos nuveiktus darbus.  Jeigu buvote tais metais šiame pristatyme, tikriausiai viską iki šio sakinio jau esate girdėję ir žinote.
Atgal į puslapio pradžią"

 Dvi kurčiųjų mokytojos '93-'94-tus moklso metus praleido studijuodamos JAV.  Violeta Špakauskaitė  mokėsi ir atliko praktiką Lewis & Clark Kolegijoje Portland, Oregon, o Lina Ivanavičiūtė - American School for the Deaf, West Hartford, Connecticut.  p. Špakauskaitė rašė:  "Aš palaikau ryšį su A.P.P.L.E. ir tikiuosi vėl susitikti sekančią vasarą Lietuvoje. A.P.P.L.E. įvedė atvirumo naujoms idėjoms bangą į Lietuvos švietimą - o ši banga prasiveržė į daug upių, kurios plaukia į atsinaujinimą."

 Penki pedagogai, mokytojų centrų steigėjai, Atviros Lietuvos Fondo finansuoti, A.P.P.L.E. vedami, aplankė JAV mokyklas, kuriose įruošti tokie centrai.   Savo kelionės metu Valentinas Stundys iš Molėtų taip rašė:  "Dirbdami kartu A.P.P.L.E. kursuose, mokytojai išmoksta kritinio mąstymo, apgalvotų veiksmų, pasikeičia mintimis, pramoksta angliškai kalbėti, išmoksta integruoti neįgalinčius vaikus ir dar daug, daugiau.  Svarbiausia, jie išmoksta, kad mokyklos tikslas dabar turi būti išugdymas ieškančio, galvojančio ir apdairaus individo, kuris galės gyventi ir dirbti laisvoje ir demokratiškoje Lietuvoje."
Atgal į puslapio pradžią"

 1994-ti metai. Pakilo mokytojų algos, dabar gauna $40 per mėnesį.  Su tokia alga galima nusipirkti kuro šildymui arba maisto, bet ne abu.  Nenuostabu, kad būriai mokytojų meta mokytojavimo darbą.  Pasikeitimai mokyklose chaotiški, mokytojai nežino, ką daryti su neįprasta laisve ir naujais reikalavimais.  Integravimas neįgalinčių vaikų - šalies įstatymas, bet niekas nesirūpina, kad visi mokytojai būtu apmokomi, kaip elgtis su neįgalinčiu vaiku, kuris staiga radosi jo klasėje ir juo reikia rūpintis.

 Šių metų seminarai dar plačiau išsisklaidė ir daugiau mokytojų palietė - 1700 dalyvių ir 80 dėstytojų dirbo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoj, Panevežyje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Birštone.  Dėstėme daug naujovių - kritinio mąstymo, problemų išryšimo, darbo kooperatinėmis grupėmis.  Pateikėme naujų temų - demokratija, laisvos rinkos ekonomika, etika.
Atgal į puslapio pradžią"

Atsidarė naujas mokytojų centras Kėdainiuose ir pravedė pirmus kursus.  Kursų tema - Kaip įkurti mokytojų centrus.

 Walter Serbent, A.P.P.L.E. vice-pirmininkas ir mokyklų įvertinimo žinovas, spalio mėnesį keliavo į Klaipėdą pravesti seminarus ir apžiūrėti, kaip Pabiričiai dirba.  Septyniose darželio klasėse matė Montessori metodu mokomus vaikus. Mokykla išaugusi iki trečio skyriaus.  Bevaikštant po mokyklą, buvo aišku, kad vaikai ir mokytojai gerbia vienas kitą ir savo aplinką, nes visur buvo švara, tvarka, koridoriuose mandagiai kalbėjosi, visur švytėjo šypsena.  Nesimatė vandalizmo, taip kaip mokyklose, kuriose nėra pagarbos.  Jis pravedė keletą kursų mokytojams, kaip mokyti be vadovėlių ir su mokinių pagalba, o jų inspektoriams - ko ieškoti, kai matai naujus metodus, kaip jų efektyvumą įvertinti.  Jis jautė, kad toks kontaktas, mokslo metų bėgyje, yra labai reikalingas ir tikrai papildo mūsų vasaros seminarų darbą.

 Peržiūrėję keturių metų A.P.P.L.E.  seminarų dalyvių sąrašus pastebėjome, kad labai mažas jų skaičius yra iš pietryčių Lietuvos, kur lietuviai dažnai yra mažuma ir vietinės valdžios laikomi kaip antros klasės piliečiai.  Ypač mažai lietuviškų mokyklų ir tos labai prastai aprūpinamos.  Užtai 1995-tų metų vasarą specialiai surengėme trumpesnį trijų dienų seminarą mokytojams iš šių apylinkių.   Prieš seminarą lektoriai dvi dienas keliavo po Šalčininkų rajoną, lankydami įvairias mokyklas.  Tai buvo nepamainoma patirtis lektoriams, nes davė suprasti kaip komplikuotos yra tos apylinkės problemos.
Atgal į puslapio pradžią"

 Šio seminaro metu susitikome įvairių tautybių mokytojų, net vieną Kazoką, kuris visai nemokėjo lietuviškai.  Jis buvo anglų kalbos mokytojas, dėstė Radviliškio rusiškoje mokykloje.  Įdomu, kai pasakėme Ministerijai, kad kai kurie iš jų mokytojų nemoka lietuvių kalbos, gavome atsakymą "Tai neįmanoma!!"

Iš 1995-tų metų statistikos, kuri skaičiais apibūdina Lietuvos mokyklas, sužinome, kad Lietuvoje yra 56,000 mokytojų mokiniams nuo darželio iki dvylikto skyriaus ir kad 10,000 jų dėsto dalykus ne savo specialybėje.  Ir dar trūksta 2000 mokytojų, ypač anglų kalbos klasėse.  Užtai Dalilės Polikaitienės skyrius "Teach in Lithuania" labai aktyviai ieško anglų kalbos dėstytojų  ir juos siunčia į Lietuvą.  Ir visai nenuostabu, kad anglų kalbos mokytojai gali nekalbėti lietuviškai, o tuo labiau pietryčių Lietuvoj, kur daug didesnis žmonių kontaktas su Lenkija ir Rusija negu su Vakarais.

 Sekančiais metais Ministerija sutiko finansuoti tik tris seminarus.  Ketvirtas, skirtas pietryčių Lietuvos mokytojams, kaip jie prašė 1994-tų metų trumpame seminare, galėjo neįvykti.  Tautos fondas atėjo mums į pagalbą - davė užtektinai didelę finansinę paramą, kad galėjome suruošti seminarą Trakuose.  Čia ypatingai buvo pabrėžta pilietiškumas, tolerancija ir geri santykiai tarp kultūrų.  Buvo diskutuota visos tos bėdos ir džiaugsmai, kuriuos JAV taip aiškiai patiria mišrioje savo visuomenėje.  Iš mokytojų pasisakymų, Lietuvoje veikia tas pats principas, kuris veikė JAV prieš rasių integraciją - "separate but equal".  Bet JAV nebuvo lygybės tose atskirose mokyklose, taip pat nėra lygybės lenkiškuose rajonuose - lietuviškos mokyklos ten apleistos ir retkarčiais net skriaudžiamos.  Tų mokyklų mokytojai, atvykę į šį seminarą, buvo ypatingai dėkingi už jiems skirtą dėmesį.  Vienas svarbiausių momentų - įkūrimas mokytojų centro Šalčininkuose, kurio pradžią A.P.P.L.E., savo patarimais ir pedagogine medžiaga, ypatingai rėmė.

 Dar viena naujovė - prisijungė Žemės ūkio ministerija.  Atsirado grupė JAV agronomijos profesorių, kurie, anksčiau dirbę su šia ministerija, pasisiūlė pravesti mokytojams kursus. A.P.P.L.E. sutiko juos prijungti prie savo seminarų o Žemės ūkio ministerija paskelbė ir registravo dalyvius.  Iškilo nesusipratimas - JAV profesoriai norėjo dėstyti tik agronomiją dėstantiems mokytojams, o dalyviai dirbo žemės ūkio mokyklose, ir nebūtinai dėstė agronomiją.  Paaiškėjo, kad žemės ukio mokyklos nepriklauso Mokslo ir kūrybos ministerijai ir jose dirbantys mokytojai anksčiau nedalyvaudavo A.P.P.L.E.  seminaruose, nesvarbu ką jie dėstė.  Aišku, gimtosios kalbos mokytojui, dirbančiam žemės ūkio mokykloje visai nesvarbu, kaip mokyti ūkį tvarkyti, bet jį visvien užregistravo tame sraute.  Pastebėję tai profesoriai ir programos direktorė tuoj atrado išeitį.  Kiekvieną mokytoją iš žemės ūkio mokyklų apklausinėję, paskyrė į tinkamiausią srautą.  Aišku, labai sumažėjo agronomijos srautas, bet visi dalyviai buvo patenkinti.  Šis įvykis taip pat akcentavo mūsų filosofiją - kiekvienas dalyvis svarbus ir mes čia susirenkome jo naudai.  Užtai norime, kad kiekvienas parsivežtų tai, kas jam naudinga ir įdomu.
Atgal į puslapio pradžią"

 Metų bėgyje net septyni profesoriai aplankė mokytojų centrus Alytuje, Anykščiuose, Kaune, Kėdainiuose, muzikos mokytojų centre Vilniuje ir specialiosios pedagogikos mokytojų centre Kaune.  Centruose pravedė seminarus tų vietovių ar specialybių mokytojams.  Taip pasiekiame mokytojus, kurie vasarą į tolimesnes vietoves negali nukeliauti.  Šiuose seminaruose dalyvaujantys mokytojai ir administratoriai dažniausiai nėra buvę jokiame A.P.P.L.E. seminare.  Apklausinėjus, paaiškėjo, kad  tik 10% mokytojų ir 15% administratorių šiuose vietiniuose kursuose tebuvo dalyvavę kuriame nors kitame A.P.P.L.E. suruoštame seminare.  Aišku, kad tokie savaitiniai kursai moklso metų bėgyje leidžia mums pasiekti didesnį skaičių mokytojų.  O kas dar svarbiau, mokytojai, administratoriai ir mokyklų inspektoriai gali tuoj pat išmėginti gautas idėjas savo mokyklose, atlikti praktiką lektorių priežiūroje ir gauti patarimų ir konstruktyvios kritikos.  Be to, tokiuose kursuose dalyvauja didesnis skaičius mokytojų ir administratorių iš tos pačios mokyklos.  Susidaro mokyklos mokytojų ir administratorių darbo ir planavimo grupė, kuri, kursus išėjus, jau moka kartu planuoti ir dirbti demokratiniais principais.  Taip atsinaujinimo procesas daug sklandžiau vystosi.

 Būdinga, kad važinėdami po mokyklas profesoriai mato labai daug įvairovių klasėse, o tų klasių mokytojai, užklausti, kaip tas naujoves sugalvojo, dažniausiai atsako, kad patys arba jų kolegos parsivežė idėjas iš A.P.P.L.E. seminarų.

 Šių, tūkstantis devyni šimtai devynesdešimt septintų metų septinto mėnesio septintą dieną prasidėjo septinta A.P.P.L.E. vasara Vilniuje ir Tauragėje.  Tęsėme pradėtus darbus - bendradarbiavome su Žemės ūkio ministerija, jau žinodami, kaip skirstyti jų užregistruotus mokytojus.  Alantoje vyko seminaras, skirtas pietryčių Lietuvos mokytojams.  Šiais metais pagrindiniai dviejų savaičių trukmės seminarai vyko keturiose vietovėse, o su trumpesniais kursais (nuo vienos dienos iki savaitės) mūsų lektroriai aplankė dar aštuonis mokytojų centrus.  Jau šešiolika mokytojų centrų veikia ir seminarus ruošia Lietuvos mokytojams.  Visus daugiau ar mažiau pedagogine medžiaga ir lektoriais remia A.P.P.L.E. Dauguma centrų darbuotojų ir vedėjų yra A.P.P.L.E. seminarų dalyviai, nemažas skaičius lankėsi JAV, per Atviros Lietuvos Fondą arba iš kitur su A.P.P.L.E.  pagalbą gavę finansinę paramą. A.P.P.L.E. lydimi, jie yra aplankę mokytojų centrus, pasidalinę jų patirtimi, ir idėjas parsivęžę į savo vietoves.
Atgal į puslapio pradžią"

 Apie 20% Lietuvos mokytojų yra dalyvavę A.P.P.L.E. suruoštuose seminaruose per septynias vasaras arba išklausę trumpesnius kursus kuriuos  A.P.P.L.E. profesoriai ir mokytojai pravedė mokslo metų bėgyje.  Svarbu, kad mokytojai mokosi iš mokytojų.  Sovietiniais laikais mokytojai pasitobulinti važiuodavo į Vilnių ir klausydavo teorijos ir propagandos iš paskirtų profesorių. A.P.P.L.E. pirmais metais parodė, kad geras mokytojas dažnai geriau gali pademonstruoti teorijos praktišką pritaikymą negu giliai mąstantis profesorius. A.P.P.L.E.  suruoštų seminarų patrauklumas mokytojams yra geras mišinys praktikuojančių pedagogų ir teoristų.  Lietuvos švietimas pasimokino iš šio pavyzdžio.  Ypač mokytojų centruose daug kursų ruošia patys mokytojai ir vienas su kitu dalijasi savo patirtimi, pasisekimais ir bėdomis.

 Baigdama, noriu pacituoti penkių mokytojų, dalyvavusių seminaruose, laiškų ištraukas.  Ilona iš Kauno rašo:  Atvažiavau į A.P.P.L.E. seminarą turėdama aukštus lūkesčius, didelį smalsumą ir viltį, ir visi mano norai buvo patenkinti.  Širdingai dėkoju amerikiečiams už geranoriškumą ir pasišventimą.  Stefanija iš Jurbarko:  Tiek daug informacijos reikia kai dirbi su jaunimu ir mėgini nutarti kaip juos geriausiai mokyti, auklėti ir mylėti ir padėti jiems išspręsti gyvenimo problemas.  Aš tokios informacijos gausiai prisirinkau.  Amerikiečiai širdingai dalinasi savo žiniomis ir mintimis, mokina mus atvirai komunikuoti, dalinasi savo meile ir šypsena ir padeda mums atrasti atsakymus į galybę klausimų.  Laima iš Klaipėdos:  Seminaras mums davė daug pedagoginių ir psychologinių žinių ir sudarė sąlygas susitikti su kito pasaulio žmonėmis ir praplėsti akiratį.  Šios buvo smagiausios atostogos mano gyvenime.  Aldona iš Jonavos:  Aš dirbu internate. Prižiūrime 80 vaikų, kurių tėvai mirę arba alkoholikai.  Lektoriai iš Amerikos man davė daug įdomios informacijos ir naujų darbo metodų su apleistais vaikais.  Pasidalinsiu visas čia įgytas žinias su kolegomis, kurie dirba mūsų internate.  Jūsų pagalba Lietuvos mokytojams reali ir naudinga.  O Irena iš Kretingos taip apibūdino:  Buvo kaip tyras vanduo iš gyvenimo šaltinio, man suteikė daug naujų žinių ir idėjų.  Tegul Dievas jus laimina jūsų darbuose.
 
 
 
 

Atgal į puslapio pradžią  Atgal į pagrindini puslapį